Sąlyginiai sakiniai

Šis skyrius skirtas susipažinimui su sąlyginiais sakiniais ir kaip juos užrašyti C++ kalboje.

Kas yra sąlyginis sakinys?

Šnekamojoje kalboje dažnai sakome “Jei bus X, tai darysiu Y”. Pavyzdžiui, “Jei šiandien lis, tai būsiu namie, o kitu atveju eisiu žaisti į lauką”. Lygiai tokias pačias sąlygas dažnai prisireikia nurodyti ir programuojant kompiuteriui ir tam naudojami sąlyginiai sakiniai. Sąlyginis sakinys - tai kodo dalis, nurodanti, kokioms sąlygoms esant reiktų vykdyti (ar nevykdyti) tam tikrą kodą.

Kaip tai užsirašo C++ kalboje?

Norint parašyti sąlyginį sakinį C++ kalboje (kaip ir daugelyje kitų programavimo kalbų), naudojamas raktinis žodelis if (angl. jeigu). Pats sąlyginio sakinio užrašas atrodo taip:

if (sąlyga) {
    // Kodas, kurį vykdysime, jei sąlyga teisinga
}

Šis konkretus kodas tinka tik tais atvejais, kai norime kažką daryti tik tada, kai sąlyga yra teisinga. O ką daryti, jei norime daryti viena, kai sąlyga teisinga, ir kita, kai sąlyga neteisinga? Čia mums gali pagelbėti kitas svarbus C++ raktinis žodelis - else (angl. kitu atveju). Jis visada naudojamas kartu su if ir skirtas nurodyti kodą, kurį reiktų vykdyti, jei šalia if esanti sąlyga yra klaidinga. Ši struktūra užrašoma taip:

if (sąlyga) {
    // Kodas, kurį vykdysime, jei sąlyga teisinga
}
else {
    // Kodas, kurį vykdysime, jei sąlyga neteisinga
}

Liko tik dar vienas atvejis - kaip parašyti kodą, kuris elgtųsi skirtingai esant kelioms sąlygoms? Šiuo atveju reikia naudoti žodelių if ir else kombinaciją, kuri atrodo taip:

if (sąlyga1) {
    // Kodas, kurį norime vykdyti, jei teisinga pirmoji sąlyga
}
else if (sąlyga2) {
    // Kodas, kurį norime vykdyti, jei klaidinga pirmoji, bet teisinga antroji sąlyga
}
else if (sąlyga3) {
    // Kodas, kurį norime vykdyti, jei klaidingos pirmoji ir antroji, bet teisinga trečioji sąlyga
}
else {
    // Kodas, kurį norime vykdyti, kai visos anksčiau nurodytos sąlygos klaidingos
}

Tokių else if dalių galima įrašyti kiek tik nori, o else dalis taip pat nebūtina - viskas priklauso nuo situacijos. Šiuo atveju sąlygos tikrinamos viena po kitos iš viršaus į apačią. Radus sąlygą, kuri yra teisinga, vykdomas su ta sąlyga susijęs kodo blokas, o visi likę šio sąlyginio sakinio blogai praleidžiami.

Pavyzdžiai

Pastaba: visuose šiuose pavyzdžiuose tarsime, kad turime kintamąjį int pazymys, aprašytą kažkur anksčiau.

Vienas if sakinys

Tarkim norime parašyti kodą, pasveikinantį naudotoją, jei pazymys yra lygus dešimtukui. Toks kodas atrodytų taip:

if (pazymys == 10) {
    cout << "Sveikinu!";
}

Šiame kode visų pirma būtų patikrinta sąlyga pazymys == 10. Jei ši sąlyga teisinga, tai būtų vykdomas kodo blokas, einantis po sąlygos (t.y. programa išspausdintų “Sveikinu!). Kitu atveju, visas šis kodo blokas būtų praleidžiamas ir programa tęstų darbą už jo.

Struktūra if - else

Tarkim norime parašyti kodo gabaliuką, kuris pasveikina naudotoją, jei jis gavo dešimtuką, ir padrąsina pasistengti kitu atveju. Šis kodas atrodytų taip:

if (pazymys == 10) {
    cout << "Sveikinu!";
}
else {
    cout << "Viskas gerai, nenusimink!";
}
// Likęs kodas

Šiuo atveju visų pirma būtų patikrinta sąlyga pazymys == 10. Jei sąlyga teisinga, bus spausdinamas tekstas “Sveikinu!” ir tada vykdomas likęs kodas (pažymėtas komentaru). Kitu atveju bus spausdinamas tekstas “Viskas gerai, nenusimink!” ir tada vykdomas likęs kodas.

Struktūra if - else if

Tarkim norime parašyti kodą, kuris pasveikina naudotoją, gavusį dešimtuką, o gavus dvejetą liepia pasistengti, galėtume parašyti taip:

if (pazymys == 10) {
    cout << "Sveikinu!";
}
else if (pazymys == 2) {
    cout << "Reiktų pasistengti...";
}

Šiuo atveju programa spausdintų tekstą “Sveikinu!”, jei naudotojas gavo dešimtuką, ir “Reiktų pasistengti…”, jei gavo dvejetą. Kitu atveju nieko nebūtų spausdinama. Kaip matote šį kartą išvis neįrašėme else {...} dalies - įrodymas, kad ji nebūtina.

Struktūra if - else if - else

Tarkim turime tokį kodą:

if (pazymys == 10) {
    cout << "Sveikinu!";
}
else if (pazymys > 7) {
    cout << "Labai gerai!";
}
else if (pazymys < 5) {
    cout << "Reiktų pasistengti...";
}
else {
    cout << "Viskas gerai";
}

Šiuo atveju programa spausdins:

• “Sveikinu!”, jei pazymys bus lygus 10
• “Labai gerai!”, jei pazymys bus lygus 9 arba 8
• “Reiktų pasistengti…”, jei pazymys bus mažesnis už 5
• “Viskas gerai” kitais atvejais (t.y. jei pazymys bus lygus 5, 6 arba 7)

Verta pastebėti, kad šiuo atveju visos sąlygos yra susijusios - sąlygos bus tikrinamos viena po kitos iš viršaus į apačia ir, kai tik viena iš jų bus teisinga, bus įvykdytas su ta sąlyga susijęs kodo blokas, o visi kiti bus praleisti.

Atskiri sąlyginiai sakiniai

Panagrinėkime šiek tiek pakeistą pavyzdį:

if (pazymys == 10) {
    cout << "Sveikinu!";
}
if (pazymys > 7) {
    cout << "Labai gerai!";
}
else if (pazymys < 5) {
    cout << "Reiktų pasistengti...";
}
else {
    cout << "Viskas gerai";
}

Šiuo atveju programa spausdins:

• “Sveikinu!Labai gerai!”, jei pazymys bus lygus 10
• “Labai gerai!”, jei pazymys bus lygus 9 arba 8
• “Reiktų pasistengti…”, jei pazymys bus mažesnis už 5
• “Viskas gerai” kitais atvejais (t.y. jei pazymys bus lygus 5, 6 arba 7)

Pastebėkime, kad dabar kode jau yra du atskiri sąlyginiai sakiniai - vienas, turintis sąlygą pazymys == 10, ir kitas, turintis visas likusias sąlygas. Būtent dėl šios priežasties programa spausdina labai keistą tekstą (“Sveikinu!Labai gerai!”), kai pazymys lygus 10 - visų pirma patenkinama pirmojo sąlyginio sakinio sąlyga ir spausdinamas tekstas “Sveikinu!”, o po to patenkinama ir antrojo sąlyginio sakinio pirmoji sąlyga ir spausdinamas tekstas “Labai gerai!”.